ūmatikys

ūmatikỹs, -ė̃ smob. (3^4a) Rtr, BŽ91, KŽ; Ser, ūmatikis, -ė SD131, S.Dauk, N, Kos60, K.Būg kas greitai, lengvai patiki, įtiki: Ūmatikiai ir neakyli yra žmonės rš.